Vilnius yra vienas žaliausių Europos miestų – į jį žvelgiant iš paukščio skrydžio, jis panašus į mišką su gatvėmis ir pastatais, teigia gamtininkas, rašytojas ir aplinkosaugininkas Selemonas Paltanavičius. Todėl daugybė naujų gyvenamųjų projektų sostinėje kyla šalia parkų, miškų ar kitų žalių miesto zonų, kur naujakuriai ieško poilsio, ramybės ir gamtos artumo. Vis dėlto, gyventi taip arti natūralios gamtos reiškia ir įsipareigojimą suprasti žaliąjį pasaulį bei gebėti sugyventi su juo taikiai. S. Paltanavičius dalijasi svarbiais patarimais, kaip gyventi šalia laukinės gamtos darant jai kuo mažiau žalos.

Prie miškų apsigyvenančių naujakurių Vilniuje daugėja kasmet – šiuo metu gyvenamieji projektai kyla prie keleto Vilniaus draustinių ir parkų. Tarp jų išsiskiria UAB „Rinvest“ vystomas „Riverland“, miesto kotedžų bei daugiabučių namų kvartalas Lazdynėliuose, įsikūręs vos keli žingsniai nuo Bukčių miško parko ir Neries upės vingio. Šiame projekte lankėsi S. Paltanavičius, kuris pabrėžė, kad gyventi tokioje vietoje – ne tik didelė dovana, bet ir pareiga. Todėl norint, kad ši gamtos ir žmogaus kaimynystė būtų harmoninga, svarbu suprasti pagrindinius jos dėsnius ir elgtis atsakingai.

Ramybė – raktas į taikų gyvenimą su gamtos kaimynais

Gamtininkas teigia, kad kasdienė mūsų veikla daro poveikį laukiniams gyvūnams, kurie  gyvena aplink – triukšmas ar staigus judesys gali sutrikdyti jų natūralų ritmą. Tad jei apsigyvenote miško ar parko kaimynystėje, stenkitės vengti garsios muzikos, triukšmo ar ryškių šviesų. Mums nedidelis, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas šviesos ar garso signalas jų natūralioje aplinkoje yra labai ryškus.

„Žmonės kartais neadekvačiai reaguoja pamatę kokį nors gyvūną – sušvilpia, pravažiuodami automobiliu supypsi garsiniu signalu. Bet mes turėtume suprasti, kad tai visgi yra laukinis gyvūnas, kuriam labiausiai padėti galime aplinką palaikydami ramią“, – pataria gamtininkas.

Jei turite augintinių, pasirūpinkite, kad jie neklajotų nekontroliuojami, nes jų buvimas gali trikdyti natūralius gyvūnų įpročius ar net kelti pavojų pačių gyvūnėlių sveikatai. Būkite supratingi ir elkitės su gamta lyg su jautriu svečiu – tyliai ir pagarbiai.

Gyvūnų šėrimas – pagalba ar pavojus jų natūraliam gyvenimui?

Dar vienas dalykas, kurį reikėtų prisiminti kvartale „Riverland“ bei kitiems šalia miško gyvenantiems žmonėms – leisti laukiniams gyvūnams patiems susirasti maisto, nes tik taip jie gali išlaikyti natūralų savarankiškumą.

„Laukiniai gyvūnai turi savo mitybos įpročius ir maisto susiranda patys, net ir gūdžią žiemą. Deja, nemažai miestiečių nesusimąsto, kad šėrimas gali sukelti daugiau problemų nei naudos. Pavyzdžiui, daugelis vis dar tiki mitu, kad ežiai valgo obuolius ar grybus, kai iš tikrųjų jie yra visiški mėsėdžiai. Geriausias dalykas, ką galime padaryti – nepalikti jiems nieko, kas priverstų juos keisti natūralią mitybą“, – aiškina S. Paltanavičius.

Išimtis – miesto paukščiai, tokie kaip naminiai žvirbliai. Jiems lesyklos suteikia maisto šaltinį ne tik žiemos metu, bet ir visus metus. Tačiau S. Paltanavičius perspėja, kad jei pradedate lesinti paukščius, būtina tą daryti nuosekliai, kiekvieną dieną.

„Naminiai žvirbliai turi būti lesinami kasdien, visus metus – tai yra lyg ištikimybės ženklas. Gamtoje nebūna išeiginių, nebūna atostogų. Tad jeigu įsirengėte lesyklą ir pradėjote lesinti, saujele saulėgrąžų reikia pasidalinti kiekvieną dieną“, – sako jis.

Kaip tinkamai tvarkoma aplinka padeda išvengti nelauktų lankytojų

Kita vertus, kai kuriuos miško gyventojus – pavyzdžiui, lapes – žmonės prisišaukia nesitikėdami. Tačiau, kaip aiškina S. Paltanavičius, priežastis paprasta – dažniausiai gyvūnus traukia paliktas maistas ar nesandarios šiukšliadėžės. Apsaugokite jas nuo laukinių lankytojų, o lauke nepalikite nei maisto atliekų, nei kvapą skleidžiančių organinių atliekų.

„Lapės ir barsukai, kuriems laisvai žmonių paliekamas maistas ar jo likučiai, gali kieme apsilankyti vis dažniau ir sukelti nereikalingų problemų. Tuomet žmonės kaltina gyvūnus, nors patys savo veiksmais juos prisikvietė“, – pabrėžia S. Paltanavičius.

Daugiau žydinčių augalų – daugiau gyvybės jūsų aplinkoje

Nors tiesioginis bendravimas su laukiniais gyvūnais gali sukelti jiems stresą, yra būdų, kaip draugiškai palaikyti natūralią jų buveinę. Pavyzdžiui, pasėti vietinių žydinčių augalų savo kieme, terasoje ar balkone.

„Vasarą reikia kuo daugiau žydinčių gėlių, augalų, turinčių kuo daugiau nektaro. Nes tada bus drugių, kamanių, bičių, bitinių vabzdžių. Neužmirškime, kad Lietuvoje – apie 300 bitinių vabzdžių. O, pavyzdžiui, Bukčių miške prie „Riverland“ projekto turėtų būti 2–3 tūkst. vabzdžių rūšių“, – dalijasi gamtininkas.

Gamtos ir miesto harmonija

Tokia įvairovė neatsiranda savaime – ji įmanoma tik ten, kur žalioji aplinka yra tinkamai puoselėjama. „Riverland“ projektas, įsikūręs Lazdynėliuose šalia Bukčių miško parko ir Neries vingio, yra tikras gamtą mylinčių miestiečių prieglobstis. Kvartalas išsiskiria medžių ir krūmų gausa, tarp namų tekančiais mažaisiais upeliais ir jaukiomis žaliosiomis erdvėmis. Kvartalas suplanuotas taip, kad kiekvienas galėtų rasti savo poreikius atitinkantį būstą: nuo funkcionaliai suplanuotų 1–3 kambarių butų iki 105 kv. m (įskaitant 40 kv. m neregistruojamą palėpę) miesto kotedžų.

„Riverland“ kviečia mėgautis harmonija tarp gamtos ir miesto: miško takai bei Neris – vos keli žingsniai nuo namų, o sostinės centras pasiekiamas per keliolika minučių. Gyventojai čia gali įsikurti neatsisakydami miesto patogumų, jausdami ramybę ir unikalios bendruomenės dvasią.